Cycling: Londonas vs. Vilnius

Emigravau. Gyvenu Londone jau du mėnesius. Ir žinoma vienas iš pirmųjų dalykų kuriais pasirūpinau buvo dviratis. Ir?.. FUCK YEAH! Ne Kopenhaga, bet tikrai geras miestas dviratininkams!

Dviračių takai:

  • Vilnius – praktiškai nėra.
  • Londonas – praktiškai nėra ir … nereikia!

Dviratininkų kiekis:

  • Vilnius – silpnai…
  • Londonas – ne Amsterdamas, bet tikrai daug.

Vairuotojų kultūra:

  • Vilnius – agresyvūs vairuotojai nematantys dviratininkų. O jei ir mato, dauguma nesistengia aplenkti jų saugiu atstumu. Didžioji dalis mano, kad kelyje dviratininkams – ne vieta, todėl juos reikia gasdinti ir vaikyti iš gatvių. Dviratininkas jiems vis dar kažkoks nevykęs, laiką veltui švaistantis ir nieko nevertas žmogus (kaipgi paaišknti lenkimo manevrą kai rizikuoji dviratininko gyvybe?). Neretas lenkdamas dar ir spusteli akseleratorių, kad pasirodytų koks jis svarbus, skubantis ir šiaip už dviratininką vertingesnis žmogus.
  • Londonas – vairuotojai pastabūs, mandagūs. Lenkimo manevrą atlieka dažniausiai apie pusės eismo juostos atstumu. Jei galimybės nėra – pristabdo, pavažiuoja paskui dviratininką kol atsiranda tinkama proga atlikti lenkimą. Taip pat atlaidūs dviratininkams, nepuola pypsint jei apsižioplini manevruodamas sudėtingesnėj sankryžoj ar pan. Jei suabejoji kieno pirmenybė – dažniausiai pamoja ranka, kad žinotum jog praleidžia tave. Dviratininkas kelyje yra lygiavertis eismo dalyvis, kuriam dažniausiai skiramas didesnis dėmesys dėl jo pažeidžiamumo.

Viešojo transporto vairuotojai:

  • Vilnius – dažnai agresyvūs, visiškai negalvojantys apie dviratininko pažeidžiamumą. Nevengia nesaugiai lenkti įsukdami į sustojimą.
  • Londonas – super pastabūs. Kolkas dar nesupratau kaip jie sugeba vairuoti autobusą ir tuo pačiu metu pastebėti visus aplink esančius dviratininkus ;). Artėjant prie sustojimo dviratininkų nelenkia, neskubėdami pavažiuoja paskui.

Dviračius vairuojanti publika:

  • Vilnius – dažniausiai jauni entuziastai.
  • Londonas – važinėja patys įvairiausi žmonės, tiek pagal amžių, tiek pagal išvaizdą. Nuo visiškų pankelių iki kostiumuotų ofiso darbuotojų, nuo panelių su aukštakulniais iki vyresnio amžiaus moterėlių.

Valdžios požiūris:

  • Vilnius – dviratis nėra susisiekimo priemonė, geriausiu atveju tai laisvalaikio praleidimo forma. Matosi iš dviračių takelių, kurie tinka nebent važiuoti pėsčiojo greičiu pristabdant prie kiekvieno išsukimo iš kiemo / aikštelės. Vilniaus savivaldybė nenutuokia kas yra tinkamas naudoti dviračio takelis. Taip pat nesvarstoma galimybė skatinti dviratininkus važiuoti gatve. Greičiau atvirkščiai, siekiama dviratininkų atsikratyti, pašalinant juos iš gatvės. Pagal KET, dviratininkas privalo naudotis dviračių takeliu jei toks yra, nesvarbu kokia jo būklė ar saugumas. O dviračių takeliai tiesiami… dažais.. Policijai dviratininkai irgi neegzistuoja, nesirūpinama tiek auto, tiek dviračių vairuotojų švietimu.
  • Londonas – dviratininkais rūpinamasi (daugelio nuomone per mažai, bet palyginus su Vilniumi…). Valdžia skatina pasirinkti dviratį kaip transporto priemonę: plakatai, informacija, patarimai internete. Jei tas nepadeda – yra net kursai su instruktoriais padedančiais apsiprasti gatvėje. Problemos sprendžiamos daugiau ribojant automobilius, nei dviratininkus. Valdžia atrodo nepergyvena, kad lėtesnis dviratis kartais galbūt pristabdo vieną kitą automobilį ar autobusą.

Dviračių saugumas:

  • Vilnius – gyventojai kudakuoja, kad pirma reikia saugomų dviračių aikštelių, tada GALBŪT bus galima pagalvoti apie važiavimą į darbą.
  • Londonas – saugomos vietos dviračiams palikti – nebent privačių firmų iniciatyva siekiant pagerint darbo sąlygas. Dviračiai vagiami, dauguma tai supranta ir pasirūpina geromis spynomis, o ne šniūreliais iš prekybcentrio, kaip daro lietuviai.

Prakaito problema:

  • Vilnus – gyventojai vėlgi kudakuoja, kad darbe dar ir dušų reikia, tada vėlgi GALBŪT bus galima pagalvoti apie dviračio mynimą. Atrodo, kad Lietuvoje siaučia padidėjusio prakaitavimo problema.
  • Londonas – smirdančių dviratininkų kolkas nesutikau ;) .. Ofisų su dušais taip pat negirdėjau, ypač jei ofisai yra senos statybos pastatuose.

Neįsivaizduoju kaip reikės apsiprasti važinėt dviračiu, kai grįšiu atgal į Lietuvą ;)

This entry was posted in bet kas, dviračiai, politika beigi kulinarija and tagged , , , . Bookmark the permalink.

2 Responses to Cycling: Londonas vs. Vilnius

  1. gedas says:

    Visai ne sitos info ieskojau, bet neistversiu nepakomentaves.

    Nelabai suprantu, kaip galima neprakaituoti vaziuojant dviraciu. Net ir jei nera aukscio skirtumu, vistiek truputi prakaituoju. O jei reikia minti i kalna – ir daugiau.

    O jeigu to prakaito yra, per diena ji tikrai pajaus aplinkiniai. Na, nebent neturi uosles jausmo visai, arba ji uzmusa kokiu nors ypatingai astriu prieskoniu kvapas is gretimos kebabines.

    Siaip kitais punktais patikejau, bet sitas paskutinis sugriove visai pasitikejima. Cia yra elementari fiziologija, kitaip ir buti negali.

  2. Turėtume gan intymiai pabendrauti kad mano prakaito kvapą pajustum. Ir ne, kebabų pietum nevartoju ;)

    Būna aišku karts nuo karto ekstremalumų: labai karšta diena + vos ne visą dieną reik su kokiais reikalas važinėti. Vilniuj nutikdavo. Bet jei važinėji kasdien darban, žinai maršrutą, žinai savo fizines galimybes – jokių problemų.