Tai va.. Artėja pavasaris ir vėl visi ieško priežasčių nesėsti ant dviračio ;) … Sako, kad žus vos tik pasirodę gatvėj arba sulaužys save bei dviratį važinėdami šaligatviais. Tai va. Nei tas nei tas netiesa, jei važiuosim atvirom akim ir būsim bent kiek kūrybingi. Nes na.. Ir automobiliu važiuodamas esi beveik nuolatinėj įtampoj – reik stebėt ar kas neiššoks į gatvę ar netikėtai nepasuks ir pan. Netgi pėsčiom eidamas gi turi būt atsimerkęs ;). Kodėl daugelis mano, kad važiavimas dviračiu į darbą turi būti visiškas relaksas?
Taigi. Kaip pavyzdį pateikiu savo maršrutą iki darbo, nuo taip vadinamos Minsko IKI Žirmūnuose iki Mickevičiaus gatvės Žvėryne. Praaadedam. Šeimyniškių gatvė – intensyvus eismas, kraštai išmušti troleibusų, ir šiaip troleibusai lekia pro petį. Nemalonu ir nesaugu. Renkamės šaligatvį ;).. Šaligatvis nėra geras, bet.. Susitaikau šioj vietoj. Tada Rinktinės gatvė. Eismas ne itin intensyvus, troleibusų ten nėra, patogiai lekiam gatve iki nuokalnės. Ten ties sankryža prie Mindaugo tilto, dažnai stovi daug automobilių ir nepalieka tarpelio dviračiams. Bet kuo ramiausiai užlekiam ant šaligatvio (kuris toj daly yra puikus) tvarkingu įvažiavimu su nuolaidžiais bortais (net greičio mažint nereikia) ir aplenkiam tą mini kamštuką. Perlekiam per Mindaugo tiltą pėsčiųju taku (tiesa pasakius pusė to yra dviračių tako gabalėlis). Superwau. Tada nelemta didelė sankryža su Arsenalo gatve. Kol su pėsčiaisiais laukiam žalios šviesos, kuri užsidega tikraaaai negreit, savo i-pod’e paieškom gero gabalo ;). Vrublevskio gatvė dengta senu grindiniu – nepatinka. Neskubiai važiuojam šaligatviu, nes dažniausiai ten nemažai pėsčiųjų ir iš skersgatvio kartais netikėtai išlenda kokia mašina. Next: Gedimino prospektas! Per visą prospektą turim dviračių takelį. Tačiau jis gan ignoruojamas, stovi nemažai mašinų. Jas aplenkiam tokiu išteeeestu lanku. Jei privažiuosim prie pat nelegalo automobilio ir darysim staigų posūkį į važiuojamąją dalį – galim užsiraut. Per visą Gedimino prospektą sankryžos labai paprastos, nebaisu važiuot. Vienintelė kiek judresnė tai nereguliuojama sankr. su Vilniaus gatve. Važiuojam kokios nors tiesiai prospektu lekiančios mašinos šone ir ramiai įveikiam. Stebim auto posūkius ar nesuka į dešine! ;).. Po to prospekto gale sankryža su Goštauto gatve ir senasis Žvėryno tiltas – šaligatvis siauras, su tvorele atskirtas nuo važiuojamosios dalies, sunku prasilenkt su pėsčiaisiais. Važiuojam gatve, automobilių ten dažniausiai nedaug. Na ir Mickevičiaus gatvė. Rami. Važiuojam gatve. Sankryžą su Kęstučio gatve įveikiam “kaip pėstysis”, per perėja, nes kraupiai spaudžia vairuotojai toj vietoj ;).. Sustojam prie perėjos, įsitikinam kad automobiliai dar toli ir važiuojam. Va. Aš darbe. Pakankamai saugiai ir be nervų ;)
Kadangi važinėju kasdien tai pažįstu kiekvieną to maršruto gabaliuką, žinau ko tikėtis ir atitinkamai elgiuos.
Taigi.. Be creative! Stebėk aplinką, reguok į ją, pasistenk kartais atsidurti tose vietose važinėjančio vairuotojo galvoj ir rinkis saugiausią variantą. Nebūtina važiuot vien tik gatvėmis ar vien tik šaligatviais. Išnaudok abu, priklausomai nuo situacijos. Galiausiai atidirbsi maršrutą ir kelionė stipriai priartės prie tos norimos relakso būsenos ;) .. Bet tik priartės ;).
Ir neverkiam dėl oro! Olandijoj orai ne ką geresni, dažnai lyja, bet visi daugiau ar mažiau važinėja dviračiais ir problemų nemato. Vilniaus reljefas? Jei nepatinka minti pvz į Tauro kalną, neskubėdamas stumi dviratį. Vis tiek tavo vidutinis greitis yra gerokai didesnis už troleibusu keliaujančio žmogaus. Piko metu aplenksi ir automobilį.
Any questions? Visą šią Lietuvišką “žiemą” pravažinėjau dviračiu, gyvas ir sveikas, plaučių uždegimu nesusirgau (nors vieną kartą tai truputi apsirgau, bet tai tik dėl visiško išsitaškymo sesijos metu;> )
Tai va.. Happy cycling! ;)
